Į fotografiją giliau pasinėriau dar 2003 metais, kada pirmuoju skaitmeniniu fotoaparatu pradėjau pyškinti į kairę ir į dešinę. Viskas tuomet buvo labai įdomu: daug mokiausi, daug ką išbandžiau, daug ką tiesiog ištryniau. Bet ilgainiui supratau, kad nuotraukas galima daryti ne tik į savo archyvą, bet jomis pasakoti istorijas, dovanoti žmonėms geras emocijas ar atskleisti tas jų savybes, kurių jie iki tol net neįtarė… Pamažu atėjo suvokimas, kad tikrasis mokymasis ir tobulėjimas fotografijoje dar tik prasidėjo, ir kad jam paprasčiausiai nėra ribų. Ir būtent tai yra mano didžiausias variklis judėjimui į priekį…